suvalkioti

1 suválkioti tr. K 1. Sut, K, NdŽ, KŽ, Brs po truputį suvežioti, sunešioti, sugabenti: Valkiote suválkiojau malkas po pagalį DŽ. Reikėjo stalus suválkiot, viską sutvarkyt Jrb. Sunešiot, suvalkiot [nukirstus medžius] – nebe senam! Mžš. Kur menkesni [rugiai], suval̃kiodavo į eilas i statydavo Pp. Ans į tą rūsį suvalkiojo visus nutvilkytūsius vagis (ps.) Plt. Visą tą medžiagą bažnyčiai statyti suval̃kiojo žmonys su arkliais Pp. | refl. tr. Snt: Susival̃kiojom šieną priš pat lytų Rdn. 2. valkėmis sulyginti, suakėti: Arimo keteroms džiūstant ir ruduojant, gera yra suvalkioti arimą valkėmis rš. Ligi pietų tą visą dirvą suval̃kiojau Up. 3. N, K, L206, LL171,314, NdŽ, DŽ¹, Sb, Ds dėvint, naudojant sunešioti, sutrinti: Naujį drabužį suválkiojai J. Raštas suteptas, suvalkiotas I. Atidavė skarą, visą suval̃kiotą Skdv. Suválkiojo, sutąsė žiponą – nebėr nė kur dėt Šmn. Tie batai visai suválkioti, bjauru ir pažiūrėt Gž. Atsistojo akyse čigonė, suvalkiotos kortos L.Dovyd. | prk.: Atsiranda ir toki, kurių liežuvis suvalkiotas po svietą lyg naginė V.Kudir. Taigi gerai, kad anas (vaikinas) taũ ves, o ne – suválkios, kokia tava sąžinė paskui bus Imb. | refl. L206, NdŽ: Jau batai visai susiválkioję Rmš. Drobužis, nors greitai susidėvi ir susivalkioja, už tai algos ima su viršumi penkias dešimtis Žem. | Oje, tai susiválkiojęs žmogus pasidariau, kojinės nešvarios! Skr. | prk.: Ir jos mergaitės jau visai susiválkiojo Kt. Tep kap pradės [blogai elgtis], tai ir susválkios, nueis šunų keliais Pv. Ir visus vaikus gražiai augino, drausmė buvo, neleidžia niekur, ka nesusiválkiotų Plv. Kas ją, tokią susiválkiojusią, ims? Btr. ^ Susivalkios kaip kumelės galva patvoriais Ob. ║ refl. pasidaryti nebetinkamam naudoti ar vartoti, niekais nueiti: Nemezgi, tai tep ir susválkios [siūlai], ir suės kandai Pv. Vasarą maistas greitai susivalkioja – šeiminykė turi būt labai atsargi Gž. ║ refl. Nmj prk. susenti, suvargti: Susival̃kiojo nėko vieto[je], žilitelys, vos paeina Užv. Jau senas ir susivalkiojęs Rmš. Prastą vyrą gavo – susiválkiojęs visai Prn. 4. prk. nuolat bloguoju vartojant, minint sumenkinti, suniekinti: Civilizuotame pasauly jėzuito vardas suvalkiotas iki paniekinimo M.Katk. 5. refl. tr. valkiojantis susilaukti, susigriebti, gauti: Valkiojas valkiojas naktims, ka tik ko nesusival̃kiotų Krš. Valkiojos su bernais, tai ir susválkiojo, ko norėjo Trgn. 6. refl. menk. suvaikščioti: Sunkiai par dieną susival̃kioti į Šates ir atgal tokiam seniuo Brs. 7. refl. Ser menk. visiems sueiti. \ valkioti; apvalkioti; atvalkioti; įvalkioti; išvalkioti; nuvalkioti; pavalkioti; parvalkioti; pervalkioti; pravalkioti; privalkioti; suvalkioti; užvalkioti